Šeštokų literatūros pamoka virto tikra nusikaltimo vieta. Naktį buvo „įvykdyti nusikaltimai“ – sudeginta trobelė, pagrobtas vaikas, sugriautas kaimas. Dvi savaites tyrinėję mitologines ir etiologines sakmes, vaikai ėmėsi mitinių būtybių tyrimo – analizavo bylas, daiktinius įrodymus, liudininkų pasakojimus, aiškinosi, kuri mitinė būtybė įvykdė nusikaltimus (o gal kažkuri padėjo?), kokios buvo to priežastys. Apibendrindami pildė tyrėjų ataskaitas.

Pamokoje gilinomės į perspektyvos sąvoką – mokiniai suprato, kad ta pati mitinė būtybė gali būti matoma labai skirtingai: vienur ji pavojinga, kitur – globėjiška. Per tapatybės ir santykių kontekstą nagrinėjome, ką šios būtybės pasako apie žmonių santykį su gamta, baime, atsakomybe ir teisingumu.

Šios veiklos esmę atspindi mūsų nagrinėjamas teiginys: mitiniai pasakojimai padeda žmonėms suprasti save ir pasaulį, formuoja kultūrinę tapatybę bei atskleidžia bendruomenės įsitikinimus ir vertybes.

Tyrimo metu mokiniai aktyviai lavino tyrinėjimo ir mąstymo įgūdžius – kėlė hipotezes, ieškojo įrodymų, lygino skirtingas nuomones ir mokėsi pagrįsti savo išvadas. Tai buvo pamoka, kurioje literatūra susitiko su kritiniu mąstymu, kūrybiškumu ir smalsumu.