Socialinės pedagogės Jolantos Laurinavičienės darbo grafikas

 

Pirmadienis 

Antradienis 

Trečiadienis 

Ketvirtadienis 

Penktadienis 

Darbo laikas

7.30 – 16.00 

7.30 – 16.00

12.00 –17.00

7.30 – 16.00

7.30 – 15.00

Pietų pertrauka

11.30 – 12.00 

11.30 – 12.00 

11.30 – 12.00      

11.30 – 12.00 

11.30 – 12.00

Kontaktinės valandos

7.30 – 15.00 

7.30 – 15.00

12.00 – 15.00 

7.30 – 15.00

7.30 – 13.00 

Nekontaktinės valandos

15.00 – 16.00 

15.00 – 16.00

15.00 – 17.00

15.00 – 16.00 

13.00 – 15.00

 

Socialinės pedagogės Lauros Pakaušytės darbo grafikas

 

Pirmadienis

Antradienis

Trečiadienis

Ketvirtadienis

Penktadienis

Darbo laikas

7.30 – 15.00

7.30 – 17.30

7.30–17.30

7.30 – 17.30

7.30 – 17.30

Pietų pertrauka

11.30 – 12.00

11.30 – 12.00

11.30 – 12.00

11.30 – 12.00

11.30 – 12.00

Kontaktinės valandos

7.30 – 9.00

12:00 – 16.00

7.30 – 9.00

12.00 – 15.00

7.30 – 9.00

12.00 – 16.00

7.30 – 11.30

12.00 – 15.00

Nekontaktinės valandos

7.30 – 11:30
12.00 – 15.00

9.00 – 11.30
16.00 – 17.30

9.00 – 11.30

15.00 – 17.30

9.00 – 11.30

16.00 – 17.30

15.00 – 17.30

Tikslai

Socialinio pedagogo veiklos tikslas–padėti vaikams geriau adaptuotis švietimo įstaigoje, racionaliau  išnaudoti teikiamas galimybes lavintis, mokytis ir augti savarankiškais piliečiais. Socialinis pedagogas dirba kartu su pedagogais, klasių vadovais, kitais specialistais, tėvais ar teisėtais vaiko atstovais, bendruomene.

Socialinio pedagogo veiklos kryptys:

  • konsultuoja vaikus, tėvus ar teisėtus vaiko atstovus, pedagogus ir kitus švietimo įstaigoje dirbančius specialistus;
  • vertina ir padeda spręsti problemas, susijusias su įvairiais vaikams kylančiais sunkumais;
  • informuoja tėvus apie jų teisę gauti socialinę ir pedagoginę pagalbą;
  • bendradarbiauja su klasių vadovais, kitais pedagogais, specialistais, įstaigos administracija, vietos bendruomene ir įvairiomis institucijomis, teikiančiomis socialinę, psichologinę ir teisinę pagalbą, sprendžiant vaikų socialines, pedagogines problemas, ieškant efektyvių pagalbos būdų;
  • vykdo prevencines programas, užsiėmimus: lankomumo, žalingų įpročių, mokymosi motyvacijos, patyčių ir kt.;
  • ugdo vaikų socialinių įgūdžius per grupinius ir indvidualius užsiėmimus;
  • atstovauja mokyklai institucijose, kuriose sprendžiami klausimai, susiję su mokinių socialinėmis, pedagoginėmis, emocinėmis problemomis.

Mokiniai į socialinį pedagogą gali kreiptis, jeigu:

  • iškyla problemų bendraujant su bendraamžiais, mokytojais ir tėvais;
  • turi elgesio, mokymosi, mokyklos lankomumo problemų;
  • patiria patyčias, fizinį ar psichologinį smurtą;
  • nori padėti organizuoti prevencinius renginius ir akcijas.

Mokinių tėvai į socialinį pedagogą gali kreiptis, jeigu:

  • mokykloje vaikas susiduria su sunkumais, kurių jis vienas ar kartu su tėvais negali išspręsti;
  • mokykloje mokinys turi mokymosi, lankomumo ar elgesio problemų;
  • mokykloje mokinys patiria patyčias, psichologinį ar fizinį smurtą;
  • reikia informacijos apie įstaigas, teikiančias socialinę, psichologinę ar pedagoginę pagalbą vaikui.

Mokytojai į socialinį pedagogą gali kreiptis, jeigu:

  • pastebi, kad mokinys turi bendravimo ar elgesio problemų;
  • iškilo problemų sprendžiant mokymosi ir lankomumo problemas;
  • siekia efektyvesnio bendradarbiavimo su mokiniais, tėvais ar kitų institucijų specialistais;
  • reikia pagalbos įgyvendinant prevencinius renginius.